nuristi

nurìsti, nùrita, nurìto (nùritė) 1. tr. SD351, Q253, MŽ²185, Sut, K, DŽ¹ nustumti, sukant paviršiumi žemyn ar tolyn, nuridenti: Nuritu, nuraičioju R12. Nuo viršaus kubilo kopūstų nurìsk akmenį J. Možna nurìstie sienojai upėn Dglš. Kažnai, kad mės diečką kaip nebūt nurìstum Mlk. Nurisk nuo manęs tą trinką, – prašo meška (ps.) Dr. Nurisk tą akmenį Prk. Jog akmuo buvo nuristas CI49. Ir pamatė akmenį, nuristą nuog grabo GNJn20,1. Tokią mažą vėjas gali nuristi nuo uolos ir į klonį Mš. Nurisčia žiedelį ant rūdymėlio, pririščia žirgelį ant pūdymėlio LTR(Žl). | prk.: Kaltę nuo savęs nurìsti KI34. ║ nuvoluoti: Šiemet buvo geri rugiai – kai bačka (instr.) nùrista (net išgulę) LTR(Tvr). 2. intr. nuriedėti: Apvalus būdamas [grašis] ūmai gana toli gal nuristi BPII222. | refl. N, K: Vežimas krestelia į duobę, nusirita žemėn keli runkeliai V.Bub. Vingar vingar ir nusirìtos Žg. Kaip Girniaus kumelė nuo kalno tar tar tar nusirìto Plv. Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir nusirisiu viešu keleliu, o tai aš tavo nebūsiu (d.) Všt. Kad duosiu, tai nusirìsi Dkš. Milžinas supyko, kareivį pastūmė, tas nusirito keletą varsnų tolyn BsPIII23. Keliais kūliais nusirìto Sch187. O tas brolis kaip davė su kardu, tik nusirito galva BsPIV65. | Ant baltučio tako, snaigėm nubarstyto, iš aukštų padangių žvaigždės nusirito V.Myk-Put. | prk. Vieni sako – pats nuo sosto nusirito, kiti – varu nutempę rš. Ar išsirìs vargšė [iš ligos], a nusirìs (nebeišsikapstys, mirs)? Rdn. Daugelis gamtininkų nesugebėjo pereiti iš senojo metafizinio materializmo į dialektinį ir nusirito į reakcinę filosofiją rš. Menševikai nusirito į oportunizmo balą rš. Adomas negalėjo iki to nusiristi, kad tokiu būdu keršytų J.Avyž. ^ Lyg sunkiausias akmuo nuo krūtinės nusirito sp. Kad šitą darbą baigčia, tai kalnas nusirìstų nuo pečių Prn. Padarėm tokį svarbų darbą, bėda nuo galvos nusirìto Prn. Viską sutvarkius, jam lyg našta nusirito nuo pečių rš. Ir vaikelis toks pats, netoli nuo tėvo nusiritęs (panašus į tėvą) rš. Eik palengva (pamaži), kad pautas nuo galvos nenusiristų B. Su silke į dangų nenujosi, o su kiaušiniu į peklą nenusirisi LTR(Grnk). Prieš kalną ger eiti, o nuo kalno ir kūliais nusiriti B540. Nuo žirgo ant ožio nusirìto BŽ222. Kas nenusirita (nenubėga) nuo kalno, kad bus pastatytas? (ekėčios) B. Prieš kalną tūkstantis arklių neužvežtų, o į pakalnę pats nusirita (kamuolys) LTR(Klvr). 3. refl. greitai nuvažiuoti: Vežimas nusirito, garsiai barškėdamas ir pašokdamas V.Kudir. 4. refl. greitai nueiti, nubėgti: Romas parūpino jam darbą ir pigų mažytį kambariuką Malūnų gatvėje, iš kur galima buvo tiesiog nusiristi į pakalnę rš. ║ greitai nutolti, nusiduoti: Priešas nusirito 300 – 400 kilometrų nuo Maskvos sp. 5. tr. N nupilti, nulieti: Jau nugerki, mylimasis, širdužėje laikomasis, bet nenurisk, mylimasis N318. 6. intr. lašais nubyrėti, nutekėti: Man ir ašaros nurìto – medelaičius panulaužė, diegelius panumindė LKKXIII118(Grv). Nurito jai jau ašarėlės Vd. | refl.: Merginos skruostais viena po kitos nusirito keletas skaidrių ašarų rš. Durimis nusirito garų lašas, nudriekdamas gelsvą pėdsaką rš. 7. refl. nusklisti, nuvilnyti: Sutartinė šūvių salvė trinktelėjo taip baisiai, kad net medžiai suvirpėjo, o garsas nusirito laukais ir kalneliais V.Myk-Put. Skardus aidas nusirita per mišką rš. Vėtra kitur nusiris P.Vaič. Medžių viršūnėmis nusirita lengvas vėjelis, padvelkia gaivi vakaro vėsa V.Bub. Garo banga nusirìto ligi pirkios galo NdŽ. | Staiga Gužas pajuto, kaip jo nugara nusirito šiurpulys rš. | prk.: Per visą šalį nusirito nauja protestų ir antikarinių demonstracijų banga A.Vencl. 8. refl. prk. nueiti (apie laiką): Bet tie ilgi metai nusirito į praeitį, jie negrįš sp. 9. refl. DŽ¹ nulipti, nusiropšti: Iš ryto visi sukilo, vaikai nuo krosnies nusirito K.Bor. Karalaitis nusirito nuo kumelės, pridėj[o] ausį prie žemės ir klauso LTR(Smn). Vaikas nusirìto nū krėslo Kv. Pirtininkas nusirito nuo plautų rš. 10. tr. Vkš, Všv nuveikti, nugalėti imtynėse: Einam ristynių, pamatysi, kaip aš tave nurìsiu Lnkv. Ans mažesnis, aš aną nùritu, numušu Krš. Kad i mažesnis, ale tą dičkį nū̃rita Rdn. Sylos turėjo kaip smakas: pagreibė du vyru ir kaip mat nurìto Krš. Muno pusseserė didelius vyrus nurìsdavo: drūta buvo Trg. Ale pašėlusi mergaitė, tuojau nurìstų tą vaiką Erž. | prk.: Netrukus varžytinės nurito Noreiką J.Avyž. ^ Kartais ir mažas didelį nurita LTR. \ risti; antristi; apristi; atristi; įristi; išristi; nuristi; paristi; parristi; perristi; praristi; priristi; suristi; užristi