nuristi

nuristi
nurìsti, nùrita, nurìto (nùritė) 1. tr. SD351, Q253, 2185, Sut, K, 1 nustumti, sukant paviršiumi žemyn ar tolyn, nuridenti: Nuritu, nuraičioju R12. Nuo viršaus kubilo kopūstų nurìsk akmenį J. Možna nurìstie sienojai upėn Dglš. Kažnai, kad mės diečką kaip nebūt nurìstum Mlk. Nurisk nuo manęs tą trinką, – prašo meška (ps.) Dr. Nurisk tą akmenį Prk. Jog akmuo buvo nuristas CI49. Ir pamatė akmenį, nuristą nuog grabo GNJn20,1. Tokią mažą vėjas gali nuristi nuo uolos ir į klonį . Nurisčia žiedelį ant rūdymėlio, pririščia žirgelį ant pūdymėlio LTR(Žl). | prk.: Kaltę nuo savęs nurìsti KI34.nuvoluoti: Šiemet buvo geri rugiai – kai bačka (instr.) nùrista (net išgulę) LTR(Tvr). 2. intr. nuriedėti: Apvalus būdamas [grašis] ūmai gana toli gal nuristi BPII222. | refl. N, K: Vežimas krestelia į duobę, nusirita žemėn keli runkeliai V.Bub. Vingar vingar ir nusirìtos Žg. Kaip Girniaus kumelė nuo kalno tar tar tar nusirìto Plv. Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir nusirisiu viešu keleliu, o tai aš tavo nebūsiu (d.) Všt. Kad duosiu, tai nusirìsi Dkš. Milžinas supyko, kareivį pastūmė, tas nusirito keletą varsnų tolyn BsPIII23. Keliais kūliais nusirìto Sch187. O tas brolis kaip davė su kardu, tik nusirito galva BsPIV65. | Ant baltučio tako, snaigėm nubarstyto, iš aukštų padangių žvaigždės nusirito V.Myk-Put. | prk. Vieni sako – pats nuo sosto nusirito, kiti – varu nutempę . Ar išsirìs vargšė [iš ligos], a nusirìs (nebeišsikapstys, mirs)? Rdn. Daugelis gamtininkų nesugebėjo pereiti iš senojo metafizinio materializmo į dialektinį ir nusirito į reakcinę filosofiją . Menševikai nusirito į oportunizmo balą . Adomas negalėjo iki to nusiristi, kad tokiu būdu keršytų J.Avyž. ^ Lyg sunkiausias akmuo nuo krūtinės nusirito sp. Kad šitą darbą baigčia, tai kalnas nusirìstų nuo pečių Prn. Padarėm tokį svarbų darbą, bėda nuo galvos nusirìto Prn. Viską sutvarkius, jam lyg našta nusirito nuo pečių . Ir vaikelis toks pats, netoli nuo tėvo nusiritęs (panašus į tėvą) . Eik palengva (pamaži), kad pautas nuo galvos nenusiristų B. Su silke į dangų nenujosi, o su kiaušiniu į peklą nenusirisi LTR(Grnk). Prieš kalną ger eiti, o nuo kalno ir kūliais nusiriti B540. Nuo žirgo ant ožio nusirìto 222. Kas nenusirita (nenubėga) nuo kalno, kad bus pastatytas? (ekėčios) B. Prieš kalną tūkstantis arklių neužvežtų, o į pakalnę pats nusirita (kamuolys) LTR(Klvr). 3. refl. greitai nuvažiuoti: Vežimas nusirito, garsiai barškėdamas ir pašokdamas V.Kudir. 4. refl. greitai nueiti, nubėgti: Romas parūpino jam darbą ir pigų mažytį kambariuką Malūnų gatvėje, iš kur galima buvo tiesiog nusiristi į pakalnę .greitai nutolti, nusiduoti: Priešas nusirito 300 – 400 kilometrų nuo Maskvos sp. 5. tr. N nupilti, nulieti: Jau nugerki, mylimasis, širdužėje laikomasis, bet nenurisk, mylimasis N318. 6. intr. lašais nubyrėti, nutekėti: Man ir ašaros nurìto – medelaičius panulaužė, diegelius panumindė LKKXIII118(Grv). Nurito jai jau ašarėlės Vd. | refl.: Merginos skruostais viena po kitos nusirito keletas skaidrių ašarų . Durimis nusirito garų lašas, nudriekdamas gelsvą pėdsaką . 7. refl. nusklisti, nuvilnyti: Sutartinė šūvių salvė trinktelėjo taip baisiai, kad net medžiai suvirpėjo, o garsas nusirito laukais ir kalneliais V.Myk-Put. Skardus aidas nusirita per mišką . Vėtra kitur nusiris P.Vaič. Medžių viršūnėmis nusirita lengvas vėjelis, padvelkia gaivi vakaro vėsa V.Bub. Garo banga nusirìto ligi pirkios galo NdŽ. | Staiga Gužas pajuto, kaip jo nugara nusirito šiurpulys . | prk.: Per visą šalį nusirito nauja protestų ir antikarinių demonstracijų banga A.Vencl. 8. refl. prk. nueiti (apie laiką): Bet tie ilgi metai nusirito į praeitį, jie negrįš sp. 9. refl. 1 nulipti, nusiropšti: Iš ryto visi sukilo, vaikai nuo krosnies nusirito K.Bor. Karalaitis nusirito nuo kumelės, pridėj[o] ausį prie žemės ir klauso LTR(Smn). Vaikas nusirìto nū krėslo Kv. Pirtininkas nusirito nuo plautų . 10. tr. Vkš, Všv nuveikti, nugalėti imtynėse: Einam ristynių, pamatysi, kaip aš tave nurìsiu Lnkv. Ans mažesnis, aš aną nùritu, numušu Krš. Kad i mažesnis, ale tą dičkį nū̃rita Rdn. Sylos turėjo kaip smakas: pagreibė du vyru ir kaip mat nurìto Krš. Muno pusseserė didelius vyrus nurìsdavo: drūta buvo Trg. Ale pašėlusi mergaitė, tuojau nurìstų tą vaiką Erž. | prk.: Netrukus varžytinės nurito Noreiką J.Avyž. ^ Kartais ir mažas didelį nurita LTR. \ risti; antristi; apristi; atristi; įristi; išristi; nuristi; paristi; parristi; perristi; praristi; priristi; suristi; užristi

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • nurišti — nurìšti, nùriša, o (nùrišė) tr. 1. R3, N, DŽ1 atmezgus nuimti: Virvę nurìšti KI2. Virvę nurìšk nuo karties galo J. Kad aš tą povelį pagautau, nuo kojelių šilkelį nurištau (d.) Mrk. Nurišo nuo valties virvę rš. 2. nugobti: Kam nùrišei… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuristi — nuri̇̀sti vksm. Nuo kálno výrai nuri̇̀to rąstùs į ùpę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nurišti — nuri̇̀šti vksm. Nuri̇̀šk vir̃vę nuo kárties …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nuraišioti — 1 nuraišioti iter. nurišti: 1. Nurinko išdžiūvusias drapanas, nuraišiojo virves Vb. 2. Šilta šiandiej – galima vaikam skareles nuraišiot Slm. 3. Visas [obelis] apraišioti, pavasarį vėlek reik visas nuraišioti Akm. 4. DŽ iter. nurišti 5: Ką čia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nurišinėti — 1. K iter. dem. nurišti 1. 2. iter. dem. nurišti 4: Šituo siūlu skausmą nurišinėja Aps. rišinėti; aprišinėti; atrišinėti; įrišinėti; išrišinėti; nurišinėti; parišinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rišti — rìšti, a, o ( ė) tr. SD395, R, M 1. jungti pritvirtinant, sutvirtinant: Ką prie ko rìšti KI241. Prie kailių kailadirbiai rìšdavo birkas Grz. Ašiai žinau tą vietelę, … kur matutė lopšį rišė NS500. Žiūriąs į tą vietą, kur jis paliko jį tą laivę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antristi — antrìsti, añtrita, antrìto (ž.) 1. tr. užstumti, sukant paviršiumi, užristi: Tas žmogus antrito tą medį ant liūto (ps.) S.Dauk. Dabar antrìsk tus rąstus, kurie ant meškos buvo antgriuvę, aš noru matyti, kaip čia buvo PP60. 2. refl. užriedėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antrišti — antrìšti, añtriša, o (ž.) tr. 1. aprišti: Ančrìšo vaikiukuon skarikę, tas plėša žemė[n], nenora Pvn. | refl. tr., intr.: Su skepeta antsirìšk J. Antsiriša kuskelę ir staipos Yl. 2. pririšti: Mun antrìšo tokį raudoną kaspiną, kad jau tas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apimti — apim̃ti àpima (àpema, apìema, apiema), àpėmė (apìėmė, apiemė) J tr. 1. SD197, K kiek nuo paviršiaus paimti, aprinkti: Aš visų [giliukų] nerenku, paviršį àpimu tik Bsg. | prk.: Žvirbliai paviršiuo visus rugius àpėmė (aplesė) Šts. 2. nuimti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apristi — aprìsti, àprita, aprìto (àpritė) tr. 1. SD204, N, K, Sut, Š risti aplink, apritinti. 2. apsupti, apimti: Ant galo visi sąnariai liepsna laizdančia apristi ir darkčioti bus DP527. 3. ritant nustumti šalin: Didumą akmenų apritaũ po dirvas, t.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”